Senovinė technika padėjo 195 šalims susitarti

(Reuters/Philippe Wojazer)
 
2015 metai į pasaulio istoriją įeis kaip metai, kada visos 195 pasaulio šalys pagaliau pasiekė bendrą susitarimą dėl planetos gelbėjimo. Įvykis tikrai istorinis. Dar jis įdomus tuo, kad jam įvykti buvo pasitelkta senovinė praktika, pasiskolinta iš Afrikos genčių, vadinama "indaba".
 
Tokioje sudėtingoje aplinkoje, kai nuomonės, kultūros, supratimai, manieros, kalbos tokie skirtingi, susitarti padėjo senovinė iš Afrikos senolių pasiskolinta praktika:
  •  kalbėtis ratu,
  •  kalbėtis labai suasmenintai nuo savęs, ir
  •  išsakyti ne savo nuomonę, pasiūlymą ar poziciją, o apibūdinti savo "raudonąją liniją", t.y. ribą, kurios negali peržengti.
Puiki pamoka mums visiems, nes kiekvienas susirinkimas visada turi tam tikrą derybų elementą. Kad žmonės pasiektų susitarimą, kuriam jaustųsi įsipareigoję, jiems reikia jaustis, kad jų požiūris yra išgirstas, ir kad jiems kylantys rūpesčiai yra integruoti į galutinį sprendimą.
 
Tiesą sakant, indaba iš esmės atitinka sociokratiškoje vadyboje taikomą Sutikimo principą: kalbėtis ratu; išsakyti, kas tau šiame klausime yra svarbu, kad paveikslas būtų pilnas. Tuomet ima ryškėti bendrumas ir suformuluojamas sprendimo pasiūlymas. tada darome Sutikimo ratą: kiekvienas bendradarbis gali sutikti arba nesutikti, išsakydamas savo esminį prieštaravimą. Esminis prieštaravimas sociokratijoje yra argumentai, kurie parodo, kaip siūlomas sprendimas gali pažeisti man svarbias ribas. Tada komanda gali patikslinti sprendimą, integruodama į jį išsakytą prieštaravimą. Taip susitarimas tampa tikslesnis ir efektyvesnis, o visa komanda jaučiasi jam įsipareigojusi.
 
Plačiau apie istorines derybas Paryžiuje galite paskaityti čia.