Piešiu, vadinasi, nesiklausau? Bet ar tikrai?

„Susikaupk!“ – tokia turbūt pati populiariausia kiekvieno tėvo, mokytojo (ar net vadovo?) reakcija į šalia esantį žmogų, kuris paraštėse paišo žmogeliukus ar kitas figūrėles (angl. doodling). Tačiau naujausi moksliniai tyrimai prieštarauja tokiai reakcijai ir rodo, jog paišantis žmogus teikia daugiau dėmesio nei kiti aplinkui.

Mokyklos ir universitetai vis dar didelį dėmesį kreipia į žodžius – užrašomus ir ištariamus. Namų darbuose, egzaminuose, paskaitose. Tačiau naujos kartos, augančios su tokiomis programomis kaip Instagram ar Snapchat, vis labiau pasižymi vizualine atmintimi.

Vizualinis intelektas įgavo ypatingą augimo pagreitį per paskutinius 50 metų, teigia Patricia Greenfield atliktas tyrimas. Dar 2009-aisiais metais ji pastebėjo, jog studentai yra vizualiai raštingesni lyginant su rašytiniu ar sakytiniu žodžiu. Ji tikėjo, jog ši tendencija stiprės. Ir labai panašu, jog ji buvo teisi.

Populiari mokymosi stilių klasifikacija VARK (Charles Bonwell ir Neil Flemming, 1998 m.) pagrįsta tuo, kad mokymų dalyviai informaciją priima, įsidėmi ir įsimena keturiais  kanalais:

  • Vizualiniu – regos,
  • Akustiniu (audio) - klausos,
  • Skaitymo ir rašymo,
  • Kinestetiniu - lytėjimo ir veiklos.

Neil Fleming tikėjo, kad geriausiai mokomės, kai įdarbiname bent 2 mokymosi kanalus. Piešimas (dar kitaip – grafinis fasilitavimas) potencialiai yra ta jungiamoji grandis, kuri gali padėti apjungti įprastinius mokymo metodus ir taip, kaip dabar žmonės mokosi. Kai patys grafiškai fiksuojame tai, ką girdime, įdarbiname visus 4 mokymosi kanalus: klausomės, piešiame/rašome (jungiame piešinius su tekstu), judame piešdami ranka bei matome rezultatą (piešinį).

Kartais turinio būna labai daug. O giliai į jį panirus, net savotiškai sunku atsitapatinti ir tai, ką girdime, pabandyti nupiešti. Todėl bet kokio ilgo ir gilaus (patyriminio) mokymosi proceso metu gera šalia turėti žmogų, kurio pagrindinė rolė – klausytis ir grafiškai fiksuoti. Kartais net padėti sujungti mokymosi proceso, diskusijos taškus ar atkarpas.


Vienas iš tokių mūsų atliktų projektų – Purde ir ISM globalios vadovų magistrantūros 3 modulio (vykusio Lietuvoje) metu.

6 dienų programos metu ant 1 x 2,5 m popieriaus lapo buvo fiksuojamos paskaitų idėjos, lektorių citatos, dalyvių įžvalgos ir mokymosi patirtys. Grafinė fasilitatorė Aušrinė ne tik „dėjo“ viską ant vieno lapo, bet ir padėjo dalyviams apjungti jų patirtis, kvietė dalintis savo pastebėjimais, atradimais ar klausimais ant specialiai tam paruoštų šablonų.

Bendras piešinys:

Naudoti šablonai:

Dalyvių atsiliepimai:

„This past week at Vilnius would have never been an easy task for me if it was not for you art work, you did bring all concepts, events, ideas and individual take aways on one canvas. You have a precious gift and I am sure the world around you is going to gain a lot from it.“


Tad jei piešinys vertas tūkstančio žodžių, tai grafinio fasilitatoriaus darbo rezultatas, apjungiantis tiek garsiai išsakytus, tiek ir nujaučiamus pokalbių sluoksnius, gali būti vertas papildomo tūkstančio 🙂